Naršyklė nepalaikoma
Kad svetainė būtų atvaizduojama teisingai, naudokite vieną iš toliau nurodytų naršyklių.Dėmesio!Atnaujinkite savo naršyklę. Jei tęsite naršymą su šia naršykle, apsipirkimo patirtis gali būti nesėkminga!
    Brand Navigation
    1. Karjera
    2. Informacija
    3. Žiniasklaidai
    4. NT sprendimai
    5. Sąskaitos faktūros
    6. Pagalba ir kontaktai

    Frezavimas: pagrindai ir patarimai pradedantiesiems

    Frezavimas – universalus apdirbimo metodas, leidžiantis suformuoti ir įgyvendinti įvairius projektus. Pateikiame aiškiai ir suprantamai paaiškintus frezavimo principus, ypač pradedantiesiems.


    Vėliau taip pat sužinosite:

    • kaip atlikti paprastesnius frezavimo darbus naudojant tik grąžtą;

    • į ką svarbu atkreipti dėmesį frezuojant griovelius ar kitas jungtis.


    Tinkamai laikantis instrukcijų, net ir be didelės patirties galima pasiekti profesionalių rezultatų.

    Kas yra frezavimas

    Frezavimas – formų pjaustymas medyje ar medžio ruošinyje. Šis metodas leidžia sukurti tiek dekoratyvinius objektus, tiek funkcinius elementus.


    Pagrindinė frezavimo paskirtis – medžiagų jungčių kūrimas. Tinkamai išpjautos formos leidžia:

    • įrengti kreipiančiąsias jungtis,

    • suformuoti T formos jungtis,

    • išpjauti griovelius, skyles ar įdubas.


    Tokiose įdubose galima tiksliai įstatyti kitą ruošinio dalį, kuri vėliau klijuojama arba tvirtinama varžtais. Tai užtikrina tvirtą ir patikimą jungtį.

    Metodai ir funkcijos

    Frezavimo metodai dažniausiai taikomi baldų gamyboje. Žemiau pateikiamas sąrašas apžvelgia pagrindinius frezavimo būdus, funkcijas bei dažniausiai naudojamų įrankių savybes.

    Įprasti frezavimo metodai

    Frezavimo darbams galima taikyti įvairius metodus, kiekvienam jų pritaikant atitinkamą įrangą. Vienas universaliausių įrankių – viršutinė freza. Ji leidžia lanksčiai valdyti įrankį virš medžiagos paviršiaus ir naudoti skirtingus tvirtinimo elementus norimoms įduboms išfrezuoti.


    Šį įrenginį taip pat galima montuoti po darbiniu paviršiumi, paverčiant jį frezavimo stalu. Tokiu atveju freza lieka stacionari, o medžiaga perkelinama per ją – tai ypač patogu dirbant su mažomis frmomis. Naudojant elektrines obliavimo stakles, galima išpjauti tikslius, lygius griovelius plokščiuose paviršiuose.


    Dažniausiai frezuojama mediena, tačiau tam tikrais atvejais galima apdirbti ir metalus ar plastiką. Pastariesiems reikia specialios įrangos, tokios kaip CNC frezavimo staklės – jos tinka pažengusiems naudotojams, nes reikalauja didesnių investicijų ir techninių žinių.


    Dar vienas specifinis prietaisas – mūrui skirti sienų kirtikliai. Jie naudojami frezuoti kanalus elektros instaliacijai ar šildymo vamzdžiams. Tokie įrankiai itin naudingi atliekant kapitalinį remontą ar atnaujinant namus.

    Metalo pjovimas CNC staklėmis.

    Kodėl verta frezuoti atgaline eiga

    Viršulinės frezos judėjimo kryptis paprastai nurodoma rodykle and įrenginio. Rekomenduojama frezuoti priešinga kryptimi nei frezos eiga – tai vadinama atgaline eiga. Tokiu būdu galima užtikrinti geresnį valdymą ir tikslumą. Nors sinchroninis frezavimas techniškai įmanomas, jis yra rizikingesnis: ruošinį sunkiau stabilizuoti, o blogiausiu atveju jis gali būti išmestas, sukeldamas pavojų naudotojo saugumui.

    Pjovimo greitis: svarbus tik pramonėje

    Frezavimo staklių pasirinkime dažnai minimas pjovimo greitis, kuris priklauso nuo pastūmos greičio, apsukų, frezos skersmens ir Pi reikšmės. Tačiau tai aktualu daugiausia pramoninei gamybai, kur svarbu didelis našumas ir minimalus nusidėvėjimas. Tokiais atvejais taikomos sudėtingos skaičiavimo schemos.


    Asmeniniam naudojimui tikslus pjovimo greičio apskaičiavimas dažniausiai nėra būtinas. Naudotojai greitį turėtų reguliuoti pagal medžiagos kietumą: kietesnės medžiagos frezuojamos lėčiau, o minkštesnėms – greitis gali būti didesnis. Išimtis – plastikas: jį reikia frezuoti greitai, kad išvengtumėte medžiagos lydimosi.

    Freza ir pjovimo antgalis naudojami.

    Tinkamas frezavimo greitis

    Frezavimo metu apsukos turi būti skaičiuojamos atskirai nuo pastūmos greičio. Frezuojant daugumą medienos rūšių rekomenduojama dirbti didesniais apsukų greičiais. Mažas greitis didina trintį, dėl kurios medžiaga kaista ir gali atsirasti apdegimo žymių ar apanglėjusių pjūvio kraštų. Todėl, norint pasiekti švarų rezultatą, rinkitės didesnį greitį.


    Plastiko frezavimui taikoma priešinga taisyklė – jis turėtų būti frezuojamas kuo mažesniu greičiu. Taip pat būtina naudoti aštrią frezą su ne daugiau kaip dviem pjovimo briaunomis. Tai užtikrina efektyvų drožlių pašalinimą ir apsaugo nuo jų perkaitimo ar sulipimo.

    Patarimas: aušinimo tepalas metalui ir plastikui

    Dirbant su metalu ar plastiku, rekomenduojama naudoti aušinimo tepalą. Ši priemonė padeda sumažinti temperatūrų svyravimus, užtikrina efektyvesnį drožlių pašalinimą ir sumažina dulkių kiekį, nes jos yra surišamos tepale.

    Frezavimas – universalus apdirbimo būdas

    Frezavimas – tai itin universalus metodas, leidžiantis išgauti įvairias formas. Nors šiuo būdu galima apdoroti įvairias medžiagas, dažniausiai frezuojama mediena, nes:

    • Metalui apdirbti reikalinga brangi įranga, pavyzdžiui, CNC frezavimo staklės, kurių įsigijimas buitinėmis sąlygomis retai atsiperka.

    • Minkštos medžiagos greitai plyšta, todėl nėra tinkamos frezavimui.

    • Frezuojant plastiką būtina reguliuoti greitį ir naudoti aušinimo skysčius, kad išvengtumėte lydimosi.


    Rinkoje siūloma daugybė frezavimo staklių, tinkamų įvairių rūšių medienai – jos ypač naudingos baldų gamyboje ir dizaino projektuose. Atliekant renovaciją, kai reikia pasirūpinti kabeliais ar vamzdžiais ant mūro, verta naudoti specialų mūro frezavimo įrankį.

    Viskas, ko jums reikiaDirtuvės ir sodas