Vejos priežiūra: prižiūrima veja ilgai išliks išvaizdi
Norint turėti sveiką ir gražią veją be piktžolių, labai svarbu tinkamai ją prižiūrėti. Pjovimas, laistymas, purenimas, vėdinimas, kalkinimas, tręšimas ir atsėjimas: Šiame vadove pateikiama informacija apie tinkamas vejos priežiūros priemones bei patarimai kaip prižiūrėti veją.
Turinys
- Kodėl svarbu prižiūrėti veją?
- Kokius darbus reikia atlikti prižiūrint veją?
- Vejos priežiūros kalendorius: Ką ir kada daryti?
- Klausimai ir atsakymai
Kodėl taip svarbu prižiūrėti veją?
Net jei vejai keliami palyginti nedideli reikalavimai: vis dėlto, kad ji būtų žalia ir sveika, ją reikia šiek tiek prižiūrėti. Per didelis drėgmės kiekis kenkia taip pat kaip ir per mažas. Naudingų gyvūnų, pavyzdžiui, kurmių ar pelėnų, pėdsakai gadina bendrą įspūdį, o susivėlusi veja neleidžia į želdinius patekti pakankamai šviesos ir oro. Be to, piktžolės ir ligos daug greičiau plinta neprižiūrimose vejose. Jei norite ilgai džiaugtis savo veja, turėtumėte atlikti minimalią jos priežiūrą.
Kokius darbus reikia atlikti prižiūrint veją?
Iš esmės yra šeši pagrindiniai vejos priežiūros darbai. Kai įsisavinsite priežiūros tvarką, ji greitai taps antraeiliu dalyku. Net ir didelę veją galima lengvai prižiūrėti naudojant tinkamą įrangą, tam nebus reikalinga profesionali sodininko pagalba.
Vejos pjovimas
Kai pagalvojate apie veją, pirmiausia į galvą ateina mintis apie jos pjovimą. Reguliarus pjovimas turi keletą privalumų:
- Nupjauta veja visada atrodo tvarkinga - tai svarbu visiems sodo savininkams, kurie nenori laukinio sodo.
- Be to, nupjauta veja yra tankesnė ir patvaresnė, todėl mažiau pažeidžiama piktžolių ir ligų. Tačiau nerekomenduojama kas keletą savaičių radikaliai trumpai nupjauti veją; vietoj to, veją reikėtų pjauti kartą ar du kartus per savaitę, kad ji būtų maždaug 3 cm aukščio (dekoratyvinė veja) arba ne aukštesnė kaip 5 cm (ūkinė veja).
Didelis vejapjovių pasirinkimas
Vejapjovė yra idealus įrankis lygiems plotams pjauti. Galima rinktis nuo paprastų rankinių vejapjovių iki benzininių ir elektrinių vejapjovių bei dideliems plotams skirtų vejos traktoriukų. Rinkoje taip pat vis dažniau galima įsigyti robotų vejapjovių. Siaurus kraštus ir kampus galima formuoti trimeriu. Naudodami tinkamą įrankį ir atsižvelgę į tinkamus patarimus, kaip pjauti veją, akimirksniu išpuoselėsite žaliąjį plotą.
Vejos drėkinimas
Kaip ir bet kuriam kitam augalui, vejai reikia tam tikro kiekio vandens, kad ji išgyventų. Todėl veją būtina reguliariai laistyti, ypač vasarą. Svarbiausia yra tinkamas vandens kiekis. Šviežiai paklotai vejai reikia daug vandens, ypač pradiniame etape, kad šaknys galėtų gerai prigyti. Tokiu atveju be jokių problemų galite laistyti visą dieną.
Jau kurį laiką sode augančias vejas reikėtų kruopščiai laistyti kartą per savaitę. Vejos šaknys siekia iki dešimties centimetrų po žeme. Reikia pakankamai laistyti, kad drėgmė prasiskverbtų į šį gylį. Vidutiniškai užtenka 20-30 minučių laistymo - geriausia po saulėlydžio, kad vanduo tiesiogiai neišgaruotų, o įsigertų į dirvožemį.
Mažesnius plotus galima laistyti sodo žarna su purkštuvu. Jei nenorite laistyti žarna arba turite didesnį vejos plotą, kurį reikia prižiūrėti, taip pat galite naudoti mobiliuosius arba stacionariai įrengtus vejos purkštuvus. Kai kuriuos modelius galima valdyti drėkinimo kompiuteriu, kad laistymas būtų visiškai automatinis.
Vejos skarifikavimas ir aeravimas
Šaltuoju metų laiku neišvengiama, kad žolės stiebai susivels arba sunyks. Samanos taip pat linkusios formuotis, kai lauke ypač drėgna ir nemalonu. Be to, lapų ir kitų organinių liekanos trukdo vejai kvėpuoti. Šiose vietose pelėsis taip pat lengvai įsiveisia. Todėl pavasarį svarbu išvalyti veją nuo per žiemą likusių negyvų liekanų.
Skarifikavimas - tai panašiai kaip vejos šukavimas: Pašalinamos susivėlusios žolės, piktžolių ir augalų liekanos. Kiekvienais metais sodininkystės sezono pradžioje kiekvieną veją reikėtų purenti išilgai ir skersai. Jei reikia, rudenį galima pakartoti skarifikavimą, kad būtų pašalintos augalų ir nupjautos vejos liekanos, likusios nuo vasaros. Metams bėgant patartina veją aeruoti. Skirtingai nuo skarifikavimo, kai peiliai į dirvą įsiskverbia vos kelis milimetrus, aeravimo arba aeracijos metu dirvoje išgręžiamos skylutės. Ši procedūra užtikrina, kad dirvožemis būtų aprūpintas deguonimi. Aeruoti taip pat geriausia kartą per metus. Atlikus šį veiksmą, veją galima tręšti.
Vejos kalkinimas
Kartais vejai ypač reikia kalkių.
Atlikus dirvožemio pH testą galima sužinoti tikslią dirvožemio sudėtį. Tačiau net ir žvilgtelėjus į pačią veją galima daug ką suprasti: Jei vejoje auga daug samanų, tai ženklas, kad dirvožemyje yra per mažai kalkių. Kalkėms tolygiai paskleisti po veją naudojamas barstytuvas. Vieną kartą nukalkinus, tai pakartoti reikia tik po dvejų trejų metų. Po kalkinimo prieš tręšiant veją reikėtų palaukti tris-keturias savaites.
Vejos atsėjimas
Išplikusios vejos vietos nėra itin patrauklios.
Geriausias metas sėti pavasarį po skarifikavimo. Tai neleidžia piktžolėms įsitvirtinti atvirose vietose. Jei reikia, rudenį galima sėti pakartotinai. Nedidelius plotus galima apsėti rankomis, o didesnius plotus patartina sėti su barstytuvu, kad sėklos pasiskirstytų tolygiai. Sėdami pasirūpinkite, kad sėklos būtų išbarstytos išilgai ir skersai. Sėklos į dirvą įterpiamos grėbliu arba laistant vejos laistytuvu. Kitas keturias savaites apsėti plotai turi būti nuolat drėgni, kad sėklos galėtų sudygti. Naują veją galima pjauti, kai jos ilgis pasiekia 10 cm.
Vejos priežiūros kalendorius: Ką ir kada daryti?
Ne visi vejos priežiūros darbai reikalingi ar naudingi kiekvienu metų laiku. Šioje lentelėje pateikiama apžvalga.
Frühling | Sommer | Herbst | Winter |
|
|---|---|---|---|---|
Mähen | Ja | Ja | Nein | Nein |
Wässern | Nein | Ja | Nein | Nein |
Vertikutieren | Ja | Nein | Ja | Nein |
Lüften | Ja | Nein | Nein | Nein |
Kalken | Ja | Nein | Ja | Nein |
Düngen | Ja | Ja | Nein | Nein |
Nachsäen | Ja | Nein | Ja | Nein |
Klausimai ir atsakymai
Kurmiai yra saugomi gyvūnai. Juos draudžiama gaudyti, žaloti ar nužudyti. Yra daugybė būdų, kaip jų atsikratyti. Ypač pasiteisinę yra metodai, kurie atakuoja kurmio uoslę ar klausą. Pavyzdžiui, dirvoje galima išpilti pasukų, česnakinio vandens arba paberti naftalino kamuoliukų. Tačiau dažnai gali padėti net vėjo varpelio garsas.
Ritininei vejai taikomos tos pačios priežiūros taisyklės, kaip ir sėjamai vejai. Reguliarus pjovimas, skarifikavimas, laistymas ir tręšimas taip pat padeda išlaikyti gerą vejos išvaizdą ilgą laiką. Išdžiūvusias vejos vietas galima pakoreguoti iš naujo užsėjant arba paklojant specialias mažas vejos plokštes.
Priklausomai nuo to, kaip stipriai sausra pažeidė veją, reikia imtis įvairių priemonių. Jei matomos tik rudos dėmės, pakanka veją palaistyti tiek, kad ji atsigautų. Didesnius plotus reikia užsėti iš naujo. Jei visa veja ir šaknys išdžiūvo ar net išdegė, gali padėti tik visiškas vejos atnaujinimas.