Sodo augalų sodinimas: tai svarbus darbas
Sodo augalų sodinimas ir tinkama jų priežiūra reikalauja šiek tiek pastangų. Tačiau jei laikomasi pagrindinių reikalavimų ir reguliariai atliekami keli veiksmai, niekas nesutrukdys sukurti spalvingą ir sveiką sodą.
Turinys
Pagrindiniai reikalavimai
Prieš pradedant sodo augalų sodinimą ir jų priežiūrą, reikia įsivertinti sodo sąlygas.
Kadangi kiekvienam augalui keliami skirtingi reikalavimai dirvožemiui, šviesai ir klimatui. Sodo įrankių ir įrangos pasirinkimas taip pat turi įtakos sodo augalų sodinimui.
Dirvožemis
Tai, kas paprastai vadinama dirvožemiu, iš tikrųjų apima daug skirtingų dirvožemio rūšių.
Dirvožemis skiriasi savo sudėtimi, maistinių medžiagų kiekiu ir pH verte. Tam, kad augalai gerai augtų, labai svarbus tinkamas dirvožemis: Jame įsitvirtina šaknys ir jis aprūpina šaknis visomis reikalingomis maistinėmis medžiagomis.
Dirvožemį galima suskirstyti į tris kategorijas:
Smėlingas dirvožemis yra lengvas ir pralaidus vandeniui. Jis greitai išdžiūsta ir prastai kaupia maistingąsias medžiagas. Toks dirvožemis netinka ypač drėgmę mėgstantiems augalams.
Molingas dirvožemis laikomas idealiu sodo dirvožemiu. Jis gerai kaupia vandenį ir maistingąsias medžiagas bei nėra per daug pralaidus vandeniui.
Molingam dirvožemiui dar labiau būdingas vandens ir maistinių medžiagų kaupimas. Tačiau paprastai jis būna toks tankus ir sunkus, kad padidėja užmirkimo rizika.
Kitas dirvožemio kokybės rodiklis yra jo pH vertė. Jį galima lengvai išmatuoti naudojant specialų testą, kurį galima įsigyti specializuotoje parduotuvėje. 0 pH reikšmė reiškia, kad dirvožemis yra labai rūgštus, o didelės pH reikšmės žymi šarmines dirvas.
Rūgščiame dirvožemyje paprastai būna daug humuso, taigi ir maistingųjų medžiagų. Tačiau kalkių kiekis yra gana mažas.
Šarminiai dirvožemiai yra kalkingesni.
Todėl nustačius pH vertę galima sužinoti, ar dirvožemį reikia papildomai kalkinti. Tai svarbu, nes per didelis kalkių kiekis trukdo pasisavinti maistingąsias medžiagas. Daugumai augalų idealiai tinka 6-7 pH vertė.
Bet kokį dirvožemį galima pagerinti į jį įmaišius atitinkamų medžiagų, pavyzdžiui, kalkių, smėlio ar komposto. Specializuotose parduotuvėse galima įsigyti specialius dirvožemio mišinius, skirtus daugeliui augalų, pavyzdžiui, rožėms ar pomidorams, kurie yra tiksliai pritaikyti augalų poreikiams.
Sodo įrankiai
Naudojant tinkamus sodo įrankius ir padargus, sodinti ir prižiūrėti sodo augalus daug lengviau.
Jei norite įsigyti didesnių prietaisų, pavyzdžiui, vejapjovių, gyvatvorių žirklių ar grandininių pjūklų, iš anksto apsvarstykite, kur juos galima bus laikyti. Dideliuose soduose tam puikiai gali pasitarnauti įrankių stoginė arba sodo namelis.
Sodams, kuriuose daugiausia augalai sodinami į lysves ir auginami mažesni krūmai, pakanka nedidelio pagrindinio įrankių rinkinio. Pagrindiniams darbams pakanka sodo žirklių, kastuvo, grėblio ir laistytuvo.
Klimatas
Augalų rūšys ir jų augimo sode laikas priklauso nuo temperatūros ir drėgmės.
Tinkama dirvos temperatūra ypač svarbi sėjant arba sodinant iš anksto užaugintus augalus. Daugelis jaunų augalų neatlaiko šalnų, jų gležnos šaknys iškart žūsta. Gegužės viduryje šalnų jau nebesitikima, todėl daugumą augalų rūšių jau galima sodinti į žemę.
Šiltnamyje temperatūra visada aukštesnė, todėl sėjos, dygimo ir derliaus nuėmimo laikas dažnai būna ankstesnis arba trumpesnis nei nurodyta sodinimo kalendoriuje.
Apšvietimo sąlygos
Sodo augalų auginimo vietas galima apytiksliai suskirstyti į tris kategorijas: saulėtą, pusiau pavėsingą ir pavėsingą. Tam, kad augalai būti sveiki, skirtingoms jų rūšims reikalingas skirtingas saulės šviesos kiekis. Pomidorai neduos gausių vaisių pavėsyje, o kopūstai ir salotos puikiai auga ir pavėsingoje vietoje.
Todėl planuodami sodą turėtumėte atkreipti dėmesį į tai, kaip dienos metu keičiasi apšvietimas ir kurie netolimoje ateityje užaugę medžiai ar krūmai mes didesnį šešėlį.
Augalų apsauga
Sodo augalus nuo kenkėjų, piktžolių ir ligų galima apsaugoti įvairiomis priemonėmis.
Prevencinės priemonės - tai, pavyzdžiui, sumaniai pasėti mišrūs augalai, sėjomaina ir reguliarus dirvos įdirbimas. Taip pat labai svarbi tinkama priežiūra: Pavyzdžiui, drėgni pomidorų ir braškių lapai yra jautresni ligoms ir grybeliams. Todėl jų niekada negalima laistyti iš viršaus, bet visada reikia laistyti tiesiai į šaknų raizginį. Jei jau per vėlu imtis prevencinių priemonių, žalą galima sumažinti tiesioginėmis priemonėmis, pavyzdžiui, naudojant pesticidus, įrengiant kenkėjų gaudykles arba šalinant piktžoles.
Su sodo augalais susiję darbai
Sukūrus puikias sąlygas sodinimui, galima pradėti sodininkavimo darbus.
Atliekami skirtingi darbai priklausomai nuo augalo rūšies, sezono ir asmeninių idėjų.
Kambaryje ar šiltnamyje auginamų jaunų augalų negalima staiga išnešti į lauką. Tiek per daug saulės, tiek per žema temperatūra būtų per didelis šokas - augalas neišgyventų. Todėl augalai turi būti grūdinami lėtai.
Grūdinimas
Užuot iš karto pasodinę pomidorų daigus, pavyzdžiui, į saulėtą daržovių lysvę, vazonėlius su jaunais augalais pirmiausia reikėtų pastatyti pusiau pavėsingoje, nuo vėjo apsaugotoje vietoje, kad jie galėtų lėtai aklimatizuotis.
Jei naktį šąla, vazonus ir kubilus reikia parnešti atgal į vidų.
Atšakų auginimas
Kai kurie augalai dauginasi ne sėklomis.
Vietoj to susiformuoja atšakos, kurios atsiskiria nuo motininio augalo ir vėliau gali gyventi kaip savarankiški augalai. Atšakoms auginti vadinamasis auginys nupjaunamas ir pasodinamas į indą su kompostu. Maždaug po dviejų savaičių atšakas galima persodinti arba atskirti. Beje, augalai, kuriuos galima greitai ir lengvai padauginti auginiais, yra šie:
- Gervuogės
- Agurkai
- Avietės
- Šeivamedžio uogos
- Salotos ir lapinės salotos
- Levandos
- Paprikos
- Rožės
- Špinatai
- Čiobreliai
- Pomidorai
Trąšos
Sodo augalai ilgainiui iš dirvožemio pasisavina turimas maistingąsias medžiagas.
Todėl net ir maistingiausią dirvožemį reikia reguliariai tręšti, ypač jei jame pasodinti reiklūs augalai, t. y. augalai, kuriems reikia daug maisto medžiagų. Ar naudoti dirbtines mineralines, ar organines trąšas, pavyzdžiui, kompostą ar mėšlą, priklauso nuo asmeninių pageidavimų ir konkrečių maistinių medžiagų poreikio. Mineralinės trąšos gali būti sudėtinės, kuriose yra visų maistinių medžiagų ir mikroelementų, ir paprastos, į kurias pridėta tik tam tikrų medžiagų.
Laistymas
Sodą laistyti ypač svarbu vasarą.
Paprastai rekomenduojama laistyti anksti ryte: Dėl žemesnės temperatūros vanduo garuos lėčiau, todėl mažesnė nudegimų rizika. Ar laistymui bus naudojamas laistytuvas, sodo žarna, ar kita sistema, priklauso nuo laistomo ploto dydžio ir augmenijos.
Augalų laistymas atostogų metu
Jei nėra kaimynų, galinčių pasirūpinti sodo laistymu atostogų metu, tai geras pasirinkimas yra automatinė laistymo sistema.
Kompiuterizuotos laistymo sistemos arba laikmačiai prijungiami prie vejos purkštuvų arba lašelinių žarnų, kad laistymas būtų atliekamas visiškai automatiškai numatytu laiku.
Pikavimas
Jei daigai auginami patalpoje arba šiltnamyje, prieš sodinant juos į lysvę ar konteinerį, jie turi būti pikuojami.
Pikavimas - tai įvairių daigų persodinimas iš daiginimo indų į atskirus vazonėlius. Tai reikalinga tam, kad gležnūs augalai geriau vystytųsi ir pakankamai sustiprėtų galutiniam persodinimui. Pikuoti lengviau naudojant tam skirtą smeigą arba šakutę.
Genėjimas
Medžius, gyvatvores ir krūmus reikia reguliariai genėti, kad jie išlaikytų formą, augtų sveiki, o vaismedžiai ir vaiskrūmiai duotų gerą derlių.
Apsispręsti, kada kurį augalą genėti, gali padėti genėjimo kalendorius. Pavyzdžiui, obelis reikėtų genėti žiemą, o rožėms genėti idealiai tinka pavasaris.
Sodinimas ir sėja
Sodinant iš anksto užaugintus daigus ir sėjant sėklas labai svarbu pasirinkti tinkamą laiką. Per anksti pasodinus arba pasėjus, jauni ūgliai gali žūti dėl šalnų arba saulės šviesos trūkumo. Sodinant ir sėjant per vėlai, augalams lieka per mažai laiko visiškai išsivystyti. Rezultatas - neišsivystę žiedai ir menkas arba visai negautas derlius. Tinkamą sėjos ir sodinimo laiką padeda nustatyti sėjos ir sodinimo kalendorius.
Atrama
Augalams su silpnais stiebais ir ypač aukštiems augalams reikalinga atrama arba pagalbinės priemonės, kad jie nesulinktų arba nesulūžtų nuo savo svorio. Tai, pavyzdžiui, pomidorai, avietės arba hortenzijos. Atramos tiesiog įkasamos į žemę, o jauni augalai pritvirtinami virvutėmis arba juostelėmis. Svarbu: tvirtinimo priemonės neturi trukdyti augti ir negali įsirėžti į stiebą. Kaip atramos gali būti naudojamos iš įvairių strypų pagamintos kopetėlės arba savadarbės konstrukcijos iš medžio, metalo ar plastiko.
Peržiemojimas
Kad daugiamečiai augalai išgyventų šaltąjį sezoną ir kitą sezoną vėl žydėtų, reikia pasirūpinti, kad jie tinkamai peržiemotų.
Egzotinius augalus, kilusius iš šiltesnių kraštų, reikia laikyti patalpose, nes jie negali ištverti žemos temperatūros. Tai, pavyzdžiui, citrinmedžiai ir oleandrai. Kiti augalai yra mažiau jautrūs. Rožes pakanka uždengti lininiais arba džiuto maišais. Rododendrai gali išgyventi net žiemą be jokios uždangos. Gumbinius augalus, tokius kaip jurginai ir amariliai, geriausia iškasti. Gumbus reiktų laikyti vėsioje ir sausoje patalpoje.
Persodinimas
Tam, kad augalai vazonuose ir kubiluose augtų ir toliau, juos reikia reguliariai persodinti.
Jei vazonas per mažas arba dirvožemyje esančios maistingosios medžiagos išnaudotos, laikas augalą persodinti. Idealus naujas vazonas yra 2-5 cm didesnis už ankstesnį. Kaip dažnai reikia persodinti, priklauso nuo augalo rūšies ir jo būklės. Tačiau bet kurios veislės augalų nereikia persodinti dažniau nei kartą per metus.
Skiepijimas
Augalų skiepijimas - tai dviejų augalų gerųjų savybių sujungimas, siekiant sukurti hibridą iš dviejų vienodų (pvz., obels ir obels) arba dviejų giminingų rūšių (pvz., obels ir kriaušės).
Tačiau skiepijant naujos rūšys neišveisiamos. Ypač skiepijimui tinka vaismedžiai, pomidorai ir rožės. Vieno augalo šakelė arba pumpuras yra pritvirtinamas prie kito augalo kamieno arba šakelės. Pavyzdžiui, vyšnios medį su silpnomis šaknimis galima patobulinti skiepijant į vyšnią su stipriomis šaknimis.
Veisimas
Priešingai nei skiepijimas, veisimas apima sąmoningą dviejų atskirų augalų (tėvinės kartos) atranką ir kryžminimą, siekiant išvesti genetiškai patobulintą versiją ir ją padauginti (dukterinė karta).
Paprasčiausias veisimo būdas - selekcinis veisimas, kai augalai su pageidaujamomis savybėmis tiesiog persodinami ir paliekami natūraliai daugintis, o augalai su nepageidaujamomis savybėmis pašalinami.
Svogūnėlių sodinimas
Daugelis populiarių gėlių yra ne sėjamos, o sodinamos sode svogūnėlių pavidalu.
Tinkamas svogūnėlių sodinimo laikas priklauso nuo gėlių veislės. Pavasarį žydėsiančios žiemai atsparios svogūninės gėlės sodinamos rudenį. Šalčiui jautrias veisles reikėtų sodinti tik pavasarį. Žiemai atsparios veislės - krokai, tulpės ir narcizai. Begonijų, jurginų ir kardelių nereikėtų sodinti anksčiau nei kovo pabaigoje.