Sodo augalų sodinimas – svarbus ir atsakingas darbas
Sodo augalų sodinimas bei tinkama jų priežiūra reikalauja tam tikrų pastangų. Vis dėlto, laikantis pagrindinių reikalavimų ir reguliariai atliekant svarbiausius veiksmus, niekas nesutrukdys sukurti spalvingo bei sveiko sodo.
Turinys
Pagrindiniai reikalavimai
Prieš pradedant sodo augalų sodinimą ir jų priežiūrą, svarbu įvertinti esamas sodo sąlygas.
Kiekvienam augalui keliami skirtingi reikalavimai dirvožemiui, šviesai ir klimatui, todėl būtina tai atsižvelgti. Taip pat sodo augalų sodinimui įtakos turi tinkamas sodo įrankių ir įrangos pasirinkimas.
Dirvožemis
Dirvožemis skiriasi savo sudėtimi, maistinių medžiagų kiekiu ir pH verte. Norint užtikrinti augalų augimą, būtina parinkti tinkamą dirvožemį: būtent jame įsitvirtina augalų šaknys, kurios iš jo gauna visas reikalingas maistines medžiagas.
Dirvožemį galima suskirstyti į tris pagrindines kategorijas:
• Smėlingas dirvožemis – lengvas ir laidus vandeniui. Jis greitai išdžiūsta ir prastai kaupia maistines medžiagas. Netinka augalams, kuriems reikia daug drėgmės ar maisto medžiagų.
• Molingas dirvožemis – laikomas idealiu sodo dirvožemiu. Jis gerai sulaiko drėgmę ir maisto medžiagas, tačiau tuo pačiu metu nėra pernelyg laidus vandeniui.
• Dumblingas dirvožemis – pasižymi dar didesne drėgmės ir maisto medžiagų kaupimo geba. Tačiau jis dažnai būna labai tankus ir sunkus, todėl padidėja vandens užsistovėjimo rizika.
Vienas iš dirvožemio kokybės rodiklių – jo pH reikšmė. Ją nesudėtinga išmatuoti naudojant specialų testą, kurį galima įsigyti sodo prekių parduotuvėse. pH reikšmė 0 reiškia itin rūgštų dirvožemį, o aukštesnės reikšmės rodo šarminį dirvožemį.
• Rūgštus dirvožemis dažniausiai yra turtingas humuso, todėl jame gausu maistinių medžiagų. Tačiau jame dažnai trūksta kalkių.
• Šarminis dirvožemis pasižymi didesniu kalkių kiekiu.
pH reikšmės nustatymas padeda įvertinti, ar dirvožemiui reikia papildomo kalkinimo. Per didelis kalkių kiekis gali trukdyti augalams pasisavinti maistines medžiagas. Daugumai augalų tinkamiausia pH reikšmė – nuo 6 iki 7.
Kiekvieno tipo dirvožemį galima pagerinti, pridedant reikiamų medžiagų, pavyzdžiui, kalkių, smėlio ar komposto. Sodo prekių parduotuvėse taip pat galima rasti specialių dirvožemio mišinių, pritaikytų konkrečių augalų – tokių kaip rožės ar pomidorai – poreikiams.
Sodo įrankiai
Naudojant tinkamus sodo įrankius, sodo augalų sodinimas ir priežiūra tampa gerokai paprastesni. Jeigu planuojate įsigyti didesnius prietaisus, tokius kaip vejapjovės, gyvatvorių žirklės ar grandininiai pjūklai, iš anksto apsvarstykite jų laikymo vietą. Dideliuose soduose tam puikiai tinka įrankių stoginė arba sodo namelis.
Sodams, kuriuose daugiausia sodinami augalai į lysves ir auginami mažesni krūmai, užtenka nedidelio pagrindinių įrankių rinkinio. Pagrindiniams darbams pakanka sodo žirklių, kastuvo, grėblio ir laistytuvo.
Klimatas
Augalų rūšys ir jų augimo laikas sode priklauso nuo temperatūros bei drėgmės. Sėjant ar sodinant iš anksto užaugintus augalus, itin svarbi tinkama dirvos temperatūra. Dauguma jaunų augalų nepakenčia šalnų – jų gležnos šaknys gali greitai žūti. Nuo gegužės vidurio šalnų paprastai nebebūna, todėl daugelį augalų rūšių jau galima sodinti tiesiai į žemę.
Šiltnamyje temperatūra visuomet aukštesnė, todėl sėjos, dygimo ir derliaus nuėmimo laikotarpiai dažnai būna ankstesni arba trumpesni nei nurodyta sodinimo kalendoriuje.
Apšvietimo sąlygos
Sodo augalų auginimo vietas galima skirstyti į tris pagrindines kategorijas: saulėtas, pusiau pavėsyje ir pavėsyje. Tam, kad augalai būti sveiki, svarbu atsižvelgti į tai, kad skirtingoms augalų rūšims reikalingas skirtingas saulės šviesos kiekis. Pavyzdžiui, pomidorai pavėsyje nebus derlingi, tuo tarpu kopūstai ir salotos gerai auga net ir pavėsyje.
Todėl planuodami sodą, svarbu stebėti, kaip dienos metu keičiasi apšvietimas, ir atsižvelgti į tai, kurie netolimoje ateityje užaugsiantys medžiai ar krūmai mes šešėlį.
Augalų apsauga
Sodo augalus nuo kenkėjų, piktžolių ir ligų galima apsaugoti įvairiomis priemonėmis.
Prevencinės priemonės apima sumaniai pasėtus mišrius augalus, sėjomainą ir reguliarų dirvos įdirbimą. Taip pat itin svarbi tinkama augalų priežiūra. Pavyzdžiui, drėgni pomidorų ar braškių lapai yra labiau jautrūs ligoms ir grybeliams, todėl jų nereikėtų laistyti iš viršaus – visada laistykite tiesiai į šaknų sritį. Jei prevencinių priemonių imtis per vėlu, žalą galima sumažinti naudojant pesticidus, kenkėjų gaudykles ar tiesiog šalinti piktžoles.
Su sodo augalais susiję darbai
Sukūrus tinkamas sąlygas sodinimui, galima imtis sodininkavimo darbų. Atliekami darbai priklauso nuo augalų rūšies, metų laiko ir asmeninių pasirinkimų.
Jaunų augalų, auginamų kambaryje ar šiltnamyje, negalima staiga perkelti į lauką. Per stipri saulė arba per žema temperatūra gali sukelti per didelį šoką – augalas gali žūti. Todėl juos būtina grūdinti palaipsniui.
Grūdinimas
Užuot iš karto sodinę pomidorų daigus į saulėtą daržovių lysvę, vazonėlius su jaunais augalais pirmiausia reikėtų pastatyti pavėsyje, nuo vėjo apsaugotoje vietoje, kad augalai galėtų palaipsniui aklimatizuotis.
Jei naktį numatomas šaltis, vazonus būtina parnešti atgal į vidų.
Atšakų auginimas
Kai kurie augalai dauginasi ne sėklomis, o atšakomis. Tokios atšakos atsiskiria nuo motininio augalo ir vėliau gali augti savarankiški. Atšaka nupjaunama ir pasodinama į indą su kompostu. Maždaug po dviejų savaičių naują sodinuką galima persodinti. Augalai, kuriuos galima lengvai ir greitai dauginti:
• Gervuogės
• Agurkai
• Avietės
• Šeivamedžio uogos
• Salotos ir lapinės salotos
• Levandos
• Paprikos
• Rožės
• Špinatai
• Čiobreliai
• Pomidorai
Trąšos
Sodo augalai ilgainiui pasisavina iš dirvožemio esančias maistingąsias medžiagas. Todėl net ir derlingiausią dirvožemį reikia reguliariai tręšti, ypač jei jame auga reiklūs augalai – tie, kuriems reikia daugiau maisto medžiagų. Naudoti dirbtines mineralines ar organines trąšas, tokias kaip kompostas ar mėšlas, priklauso nuo individualių poreikių ir konkrečių maistinių medžiagų trūkumo. Mineralinės trąšos gali būti sudėtinės – turinčios visų būtinų maisto medžiagų ir mikroelementų – arba paprastos, papildytos tik tam tikromis medžiagomis.
Laistymas
Sodo laistymas ypač svarbus vasaros metu. Dažniausiai rekomenduojama laistyti anksti ryte, kai temperatūra žemesnė – taip vanduo garuoja lėčiau, o augalai mažiau rizikuoja nudegti. Ar pasirinksite laistytuvą, sodo žarną ar kitą sistemą, priklauso nuo laistomo ploto dydžio ir augalų rūšių.
Augalų laistymas atostogų metu
Jei jūsų atostogų metu nėra kas gali pasirūpinti sodo laistymu, gera išeitis – automatinė laistymo sistema. Kompiuterizuotos sistemos arba laikmačiai gali būti prijungti prie vejos purkštuvų ar lašelinių žarnų, kad laistymas vyktų automatiškai, nustatytu laiku.
Pikavimas
Jei daigai auginami patalpoje ar šiltnamyje, prieš sodinant juos į lysvę ar konteinerį, būtinas pikavimas. Pikavimas – tai daigų persodinimas iš daiginimo indų į atskirus vazonėlius. Šis procesas padeda gležniems augalams geriau augti ir sustiprėti prieš galutinį persodinimą. Pikavimą palengvina speciali smeigė arba šakutė.
Genėjimas
Medžius, gyvatvores ir krūmus reikia reguliariai genėti, kad jie išlaikytų formą, būtų sveiki, o vaismedžiai ir vaiskrūmiai duotų gausų derlių. Kada genėti konkrečius augalus, padeda nustatyti genėjimo kalendorius. Pavyzdžiui, obelys genimos žiemą, o rožės – pavasarį.
Sodinimas ir sėja
Sodinant iš anksto užaugintus daigus ar sėjant sėklas, svarbu pasirinkti tinkamą laiką. Jei pasėjama arba pasodinama per anksti, jauni augalai gali žūti dėl šalnų ar šviesos trūkumo. Per vėlai atlikus šiuos darbus, augalai gali nespėti išsivystyti. Dėl to gali sumažėti arba visai neatsirasti derliaus. Tinkamiausią laiką padeda nustatyti sėjos ir sodinimo kalendorius.
Atrama
Augalams su silpnais stiebais arba labai aukštiems augalams būtina atrama, kad jie neperlūžtų nuo savo svorio. Tai aktualu pomidorams, avietėms, hortenzijoms. Atramos įkasamos į žemę, o augalai pritvirtinami virvutėmis arba juostelėmis. Svarbu, kad tvirtinimo priemonės nepažeistų stiebų ir netrukdytų augimui. Kaip atramos gali būti naudojamos kopetėlės iš strypų arba konstrukcijos iš medžio, metalo ar plastiko.
Peržiemojimas
Kad daugiamečiai augalai išgyventų žiemą ir žydėtų kitą sezoną, būtina pasirūpinti jų tinkamu peržiemojimu.
Egzotiniai, iš šiltesnių kraštų kilę augalai, tokie kaip citrinmedžiai ar oleandrai, turi būti laikomi patalpose – jie neatsparūs šalčiui. Mažiau jautriems augalams pakanka paprastos apsaugos: rožes galima uždengti lininiais ar džiuto maišais, o rododendrai dažnai ištveria žiemą be papildomos apsaugos. Gumbinius augalus, pavyzdžiui, jurginus ar amarilius, geriausia iškasti ir laikyti vėsioje, sausoje vietoje.
Persodinimas
Kad augalai vazonuose ar kubiluose augtų sveikai ir toliau vystytųsi, būtinas reguliarus persodinimas. Jeigu vazonas tampa per mažas arba dirvožemyje nebelieka reikalingų maistinių medžiagų, laikas persodinti augalą. Naujas vazonas turėtų būti 2–5 cm didesnis už ankstesnį. Persodinimo dažnumas priklauso nuo augalo rūšies ir būklės, tačiau net ir sparčiai augančius augalus rekomenduojama persodinti ne dažniau kaip kartą per metus.
Skiepijimas
Skiepijimas – tai procesas, kurio metu sujungiamos dviejų augalų savybės, siekiant gauti hibridą iš tos pačios (pvz., obelis ir obelis) arba giminingos rūšies (pvz., obelis ir kriaušė) augalų.
Skiepijimas nėra naujos rūšies išvedimas, tačiau tai itin efektyvus metodas sustiprinti vaismedžiams, pomidorams ir rožėms. Vieno augalo šakelė arba pumpuras prijungiami prie kito augalo kamieno ar šakos. Pavyzdžiui, vyšnios su silpnomis šaknimis gali būti skiepijamos į augalą su stipriomis šaknimis.
Veisimas
Skirtingai nei skiepijimas, augalų veisimas – tai kryptinga dviejų atskirų augalų atranka ir kryžminimas, siekiant išvesti genetiškai patobulintą veislę ir ją dauginti. Paprastiausia veisimo forma yra selekcinis veisimas – pasirenkami augalai su pageidaujamomis savybėmis, kurie persodinami ir paliekami natūraliai daugintis. Augalai su nepageidaujamomis savybėmis pašalinami.
Svogūnėlių sodinimas
Daugelis populiarių gėlių dauginamos ne sėklomis, o svogūnėliais, kurie sodinami tiesiai į dirvą. Svogūnėlių sodinimo laikas priklauso nuo gėlių veislės. Pavasarį žydinčios, žiemai atsparios svogūninės gėlės, tokios kaip krokai, tulpės ir narcizai, sodinamos rudenį. Šalčiui jautresnes veisles, pavyzdžiui, begonijas, jurginus ar kardelius, rekomenduojama sodinti tik pavasarį – nuo kovo pabaigos.
