Aukštaitija ir Rytų Lietuva

Aukštaitija ir Rytų Lietuva

  1. Puodų namas Žagarėje. Žagarės puodų namas - vienas populiariausių traukos objektų Žagarėje. Tai vietinio menininko Edmundo Vaičiulio gyvenamasis namas, apkaltas metaliniais puodais ir kitais virtuvės rakandais, kurių čia daugiau nei 2500. Tiksli vieta čia.
  2. Joniškio sinagogų kompleksas. XIX a. Joniškio sinagogų kompleksas, kurį sudaro vasarinė „Baltoji“ ir žieminė „Raudonoji“ sinagogos, po restauracijos tapo svarbiausiu miesto kultūriniu ir reprezentaciniu centru. Raudonojoje sinagogoje įrengta ekspozicija „Joniškio krašto žydų istorija ir kultūra“ (iki Antrojo pasaulinio karo), Baltojoje - Joniškio istorinės raidos ekspozicija. Tiksli vieta čia.
  3. Kirkilų ežerėliai ir apžvalgos bokštas. Biržų regioninio parko teritorijoje nuo 2015 m. pastatytas išskirtinės architektūros statinys - Kirkilų (dar vadinamas Biržų) apžvalgos bokštas. Nuo 30 metrų aukštyje esančios apžvalgos aikštelės atsiveria įspūdingas vaizdas į Kirkilų karstinius ežerėlius. Tiksli vieta čia
  4. Karvės ola. Biržų regioniniame parke stūkso žymiausia ir didžiausia karstinė smegduobė Lietuvoje - „Karvės ola“. Šio geologinio gamtos paminklo gylis - 12,6 m., jo dugne yra net 5 atšakos, o vienoje iš jų - 1,5 m. gylio požeminis mini ežeriukas. Verta paminėti, kad „Karvės ola“ vis dar aktyviai vystosi. Tiksli vieta čia.
  5. Ąžuolpamūšės piliakalnis. Dviejų upių santakoje esantis Ąžuolpamūšės piliakalnis garsėja vaizdu į Ūgės upės šlaite trykštančią Ąžuolpamūšės (arba Baltaduonio) verdenę. Tiksli vieta čia.
  6. Biržų pilis. Kristupo Radvilos pastatytą Biržų pilį drąsiai galima vadinti bastionine Lietuvos tvirtovę. Dar XX a. iš griuvėsių atstatytoje pilyje veikia muziejus, o pilies teritorija garsėja gynybiniai pylimais. Tiksli vieta čia
  7. Naisių Baltų arena. Naisių kaime, lygumų krašte, esanti didžiulė dirbtinai supilta Baltų arena - bandymas atkurti senąją baltų mitologiją. Naujasis pylimas stebina savo matmenimis ir yra net 200 m. ilgio, 160 m. pločio ir 16 m. aukščio. Tiksli vieta čia.
  8. Pakruojo sinagoga. Pakruojo sinagoga - tai seniausia iškilusi Lietuvoje medinė žydų sinagoga, Nors ilgą laiką buvusi apleista, 2017 m. sinagoga buvo restauruota ir dabar yra vienas įdomiausių Pakruojo turizmo objektų. Tiksli vieta čia
  9. Pakruojo dvaras. Pakruojo dvaras - didžiausias išlikęs dvaro pastatų kompleksas Lietuvoje, šiuo metu puikiai pritaikytas turizmui ir savo teritorijoje kviečiantis išbandyti įvairiausias pramogas. Pastaraisiais metais Pakruojo dvaras garsėja įspūdingu šviesos-žibintų skulptūrų parku „Stebuklų šalyje“. Tiksli vieta čia.
  10. Balsių vandens malūnas. Lėvens upės vingyje esantis Balsių vandens malūnas - vietinių meistrų darbas, nuo 2008 m. įrašytas į LR kultūros kultūros vertybių registrą. Nors tai saugomas istorinis paminklas, šiuo metu jis yra puikiai pritaikytas turizmui ir kviečia keliautojus poilsiauti, rengti šventas, grožėtis teritoriją puošiančiais etnografiniais elementais. Tiksli vieta čia.
  11. Gulbinėnų dvaras. Didžiulis Gulbinėnų dvaras išsiskiria puošniais rūmais ir erdve parko teritorija. Nors dvaro istorija yra verta dėmesio - rūmus pastatė bajorai Karpiai, tarpukariu dvare įsikūrė garsus Lietuvos generolas Kazimieras Ladyga su šeima - šiuo metu dvaras nesutvarkytas, dar laukia savo prisikėlimo. Tiksli vieta čia.
  12. Rokiškio dvaras. Rokiškio dvarą gali įvardinti Lietuvos architektūros stilių evoliucijos simboliu, kuriame matyti liaudies statybos tradicijos, klasicizmo, ankstyvosios neogotikos, moderno stiliaus elementų. Dvaras išgarsėjo dar XVIII a., jo savininku tapus didikų šeimos atstovui Ignotui Tyzenhauzui, o šiandieną čia klesti Rokiškio krašto muziejus, kurį supa net 30 hektarų parkas su unikaliomis spindulinėmis alėjomis. Tiksli vieta čia.
  13. Radviliškio bažnyčios varpinė. Šalia 1879 m. pastatytos Radviliškio Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčios stovi architektūrinis paminklas - senosios bažnyčios medinė varpinė, kuri mena skaudžią istoriją - buvo padegta net du kartus. Šalia varpinės įsikūrusi kompozicija „Skausmo ir kančios kelias“, skirta prisiminti Lietuvos kankinius, tremtinius, politinius kalinius, žuvusius Sibiro platybėse. Tiksli vieta čia.
  14. Šeduvos malūnas. Šeduvos malūnas garsėja esąs persekiojamas užkeikimo, mat nuo jo statybos pradžios 1905 m. patyrė nemažai nelaimių - dar nebaigtas statyti užsidegė, o karo metais buvo sugriautas. Visgi malūnas niekada nebuvo užmirštas - sovietinės okupacijos laikais tai buvo pasilinksminimų vieta, o nuo 2000 m. atgimė ir tapo poilsio ir pramogų erdve. Tiksli vieta čia.
  15. Lėktuvų muziejus Įstros aerodrome. Vienintelis Lietuvoje lėktuvų muliažų muziejus po atviru dangumi ir aviacijos istoriją atspindinti vidaus ekspozicija. Čia eksponuojami XX a. antroje pusėje naudoti kariniai naikintuvai, mokomieji naikintuvai, sraigtasparniai, taip pat surinkta „Juodųjų dėžių“, radijo ryšio imtuvų ir siųstuvų kolekcija. Tiksli vieta čia
  16. Vaižganto ir knygnešių muziejus. Vaizdingose Krekenavos apylinkėse įsikūręs muziejus yra unikalus ir vienintelis Lietuvoje knygnešių muziejus. Ši vieta glaudžiai susijusi su lietuvių tautos atgimimu - XIX a. tai buvo Garšvių knygnešių bendrovės susibūrimų vieta, čia buvo slepiama draudžiama spauda. Tiksli vieta čia.
  17. Raguvėlės dvaras. Raguvėlės dvaro rūmai - klasicistinio stiliaus architektūros statinys prie Juostos upės, kuri supa erdvus parkas. Dvaro įdomybės - pagrindinė dvaro architektūrinio ansamblio dalis yra Anykščių rajone, o koplyčia–mauzoliejus ir kapinės - besiribojančio Panevėžio rajono teritorijoje. Tiksli vieta čia.
  18. Salų dvaras. Salų dvaras - Dviragio ežero salos krante įsikūrusi Aukštaitijos puošmena. Dvarą supa vienas seniausių Lietuvoje parku, kuris Radvilų didikų giminės valdymo metu buvo vietinių lapuočių medžių miško parkas. Tiksli vieta čia
  19. Sartų ežero apžvalgos bokštas. Sartų regioninio parko teritorijoje esantis Sartų ežero apžvalgos bokštas yra vienas aukščiausių Lietuvoje - net 36 metrų. Viršuje esanti apžvalgos aikštelė atveria vaizdingas Aukštaitijos apylinkes su nuostabia Sartų ežero panorama. Tiksli vieta čia
  20. Sartų ežeras. Sartai - tai ketvirtas pagal plotą ežeras Lietuvos teritorijoje, esantis Rokiškio ir Zarasų rajonuose. Savo forma Sartų ežeras panašus į išsišakojusį medį, kurio kamienas iš šiaurės į pietus tęsiasi 12,7 km, o Sartų pavadinimo kilmė apipinta legendomis, kuriose minimi ežere nuskendę sarti žirgai. Žirgų lenktynės ant Sartų ežero ledo vyksta jau nuo 1865 metų. Tiksli vieta čia
  21. Stelmužės ąžuolas. Tai seniausias (ąžuolui apie 1500 metų) ir storiausias (ąžuolo skersmuo 3,5 m.) paprastasis ąžuolas, augantis Lietuvoje, taip pat vienas seniausių ąžuolų Europoje. Apie ąžuolą sklando įvairios legendos, manoma, kad per jo drevę galima nusileisti į požemio pasaulį, kad po jo šaknimis gali būti lobis, o po šakomis senovėje degusi šventoji ugnis. Tiksli vieta čia
  22. Šiaulės kalno apžvalgos bokštas. Kalnų (Šiaulės kalno) apžvalgos bokštas pastatytas tarp Šiaulėnų ir Šaukoto esančiuose kalneliuose ant aukščiausios apylinkėse kalvos. Iš apžvalgos bokšto aikštelės atsiveria kvapą gniaužianti panorama: ne tik Šiaulėnų ir Šaukoto apylinkių vaizdai, galima pamatyti ir Radviliškio ir Šiaulių miestus, Rėkyvą. Tiksli vieta čia
  23. Pašušvio bažnyčia. Viena seniausių mūro bažnyčių Žemaitijoje, įtraukta į Lietuvos kultūros vertybių sąrašą. Bažnyčia, stovinti Šušvės ir Žadikės upių santakoje, pasižymi renesanso ir klasicizmo bruožais. Tiksli vieta čia
  24. Krekenavos apžvalgos bokštas. Krekenavos regioniniame parke esantis apžvalgos bokštas yra 25 m. aukščio. Iš apžvalgos aikštelės atsiveria nuostabi Vidurio Lietuvos lygumų panorama, vaizdas į Krekenavos miestelį bei Nevėžio slėnį su senvagėmis. Tiksli vieta čia
  25. Pašilių stumbrynas. Pašilių stumbryne, įkurtame 1969 m., laikomi stambiausi laukiniai gyvūnai – Europos stumbrai, kurie yra įrašyti į Raudonąją knygą. Stumbryno lankytojai gali pamatyti 21 stumbrą laikomą aptvaruose ir 72 klajojančius 30-40 km stumbryno teritorijoje. Tiksli vieta čia.
  26. Bistrampolio dvaras. Dvaras, pavadintas savininkų Bistramų garbei, šiandieną garsėja rengiamu Bistrampolio festivaliu, erdviu parku, žirgynu ir dvaro teritorijoje esančioje Bistrampolio knygnešių koplyčioje įsteigtu knygnešių muzieju. Tiksli vieta čia
  27. Senasis Ramygalos malūnas. Pastatytas dar 1929 m., tačiau iki šių dienų malūne yra ir veikia autentiška to meto Švediška įranga. Senasis Ramygalos malūnas siūlo grūdų perdirbimo paslaugas bei rengia edukacines programos "grūdo virsmas", kurių metu supažindina su grūdų perdirbimo technologijomis ir javų rūšimis. Tiksli vieta čia
  28. Arklio muziejus. Vienintelis ir unikalus Arklio muziejus Lietuvoje, įkurtas 1978 m. Muziejuje eksponuojami žemės ūkio įrankiai, transporto priemonės, unikalūs filatelijos, karo ir medžio drožinių eksponatai, pristatomi įvairūs amatai, lankytojams suteikiama galimybė pajodinėti arkliais muziejaus teritorijoje. Tiksli vieta čia
  29. Šeimyniškėlių medinė pilis. Ant Šeimyniškėlių piliakalnio XIII a. stovėjo medinė pilis, saugojusi šiaurinį Lietuvos valstybės pasienį, manoma, kad tai - Mindaugo Vorutos pilies vieta. Nuo 2000 metų vienas po kito kyla pilies komplekso statiniai, skirti edukacinei veiklai. Tiksli vieta čia
  30. Medžių lajų takas. Tai pirmasis takas, kuriuo galima pasivaikščioti medžių lajų/viršūnių lygyje, Baltijos šalių ir Rytų Europos regionuose. Medžių lajų tako kompleksą sudaro informacinis centras, Medžių lajų takas (300 m ilgio ir tolygiai kyla iki 21 m aukščio) ir apžvalgos bokštas (aukštis 34 m), nuo kurio atsiveria Anykščių šilelio, Šventosios upės vingių ir aukščiausios Lietuvoje Šv. Mato bažnyčios bokštų vaizdai. Tiksli vieta čia.
  31. Puntuko akmuo. Anykščių šilelio kraštovaizdžio draustinyje esantis antrasis pagal dydį riedulys Lietuvoje laikomas ne tik gamtos, bet ir kultūros vertybe. Ant šio milžino (ilgis – 6,9 m, plotis – 6,7 m, aukštis – 5,7 m (iš jų 1,5 m žemėje ), svoris – 265 t.) iškalti Lituanicos lakūnų, 1933 m. parskridusių Atlanto vandenyną, Stepono Dariaus ir Stasio Girėno bareljefai bei jų testamento žodžiai lietuvių tautai. Tiksli vieta čia
  32. Laisvės kovų muziejus. Laisvės kovų muziejus Utenoje įsikūręs anksčiau veikusioje siaurojo geležinkelio stotyje. Muziejaus ekspozicija pasakoja apie ne tik apie lietuvių prievartinį dalyvavimą Antrajame pasauliniame kare, tremtį, pokario rezistencines kovas, tačiau ir apie prievartinį kolūkių kūrimą Utenos krašte. Tiksli vieta čia
  33. Zaraso ežeras. Zarasaitis - ežeras šiaurės rytų Lietuvoje, garsėjantis ežere esančiomis 4 salomis - Italijos, Putinų, Liepų, Didžioji (44 ha ploto (anksčiau vadinta Anglijos, Draugystės)). Tiksli vieta čia.
  34. Zaraso ežero apžvalgos ratas. Zarasaičio ežero apžvalgos ratas - išskirtinės architektūros kūrinys, nuo kurio atsiveria kerinti Zaraso ežero panorama. Šalia apžvalgos rato ties ežero pakrante yra kultūrinė erdvė - akmens skulptūrų parkas. Tiksli vieta čia.
  35. Drūkšių ežeras. Drūkšių ežeras – Europinės svarbos gamtinė teritorija, tai - tarpvalstybinis vandens telkinys, kurį kerta valstybinė Lietuvos – Baltarusijos siena. Ežeras ir jo pakrantės driekiasi Lietuvos pakraštyje, Zarasų ir Ignalinos rajonų bei Visagino savivaldybės sandūroje, ribojasi su valstybine šalies siena. Tiksli vieta čia
  36. Ignalinos atominė elektrinė. Vienintelė Baltijos šalyse buvusi Lietuvos energetinės sistemos branduolinė jėgainė, turėjusi didžiausius pasaulyje reaktorius ir įrašyta į Gineso rekordų knygą. Pastaraisiais metais IAE pagarsėjo visame pasaulyje, nes joje buvo filmuojamas serialas „Černobylis“. Tiksli vietas čia
  37. Vosbučių atodanga (kitur Vozbučių). Tai didžiausioji iš keturių atodangų Vozbučiuose, kurios aukštis siekia net 16 m. Atodanga yra netoli Šušvės ir Gynėvės upių santakos, tad pavasariais per potvynius atodanga vis atsinaujina. Tiksli vieta čia
  38. Kėdainių senamiestis. Ketvirtas pagal dydį Lietuvoje senamiestis garsėja išskirtinių pastatų gausa - trys sinagogos, rotušė, įdomios bažnyčios, škotų pirklių namai (buvo įsikūrusi didžiausia Baltijos regione škotų bendruomenė), net dvi miesto aikštės ir t.t. Radvilų didikų giminė Kėdainius vystė kaip Europos miestą, ir tai jaučiasi iki šiol. Tiksli vieta čia.
  39. Kėdainių minaretas. Tai gandais apipintas vienas iš dviejų Lietuvoje esančių minaretų, 1880 m. pastatytas rusų generolo ir tuometinio Kėdainių dvarininko Totlebenas Rusijos-Turkijos karo atminimui. Minaretas yra 25 m aukščio, turi vieną balkoną, į kurį galima patekti vidiniais laiptais (tačiau lankytojams minaretas uždaras). Tiksli vieta čia
  40. Labūnavos dvaro bokštas. Prie kairiojo Nevėžio intako Barupės upelio esančio Labūnavo kaimo puošmena dvaras su teritorijoje pastatytais 6 m. aukščio bokštais. Iki šių dienų yra išlikę tik du Labūnavos dvaro mūriniai bokštai, iš kurių vienas kulkų išraižytas mena žudynes - 1946 m. gruodžio 25 d. per kautynes čia nužudyti 11 partizanų, jų ryšininkai ir šeimų nariai. Tiksli vieta čia.
  41. Žeimių dvaras. Išskirtinio klasicistinio architektūros stiliaus pastatas, pastatytas dar XVIII a., - yra vienas ryškiausių vėlyvojo klasicizmo laikotarpyje susiformavusių ansamblių. Jo statinių kompleksui priklauso ne tik rūmai, bet ir svirnas, koplytėlė, ledainė, kumetynas, arklidės, bokštas, vartai ir erdvus parkas, iš kurio į atsiveria peizažiniai Lietuvos lygumų toliai. Tiksli vieta čia
  42. Skarulių bažnyčia. Istorikų teigimu, kukliame kaimelyje esanti  bažnyčia architektūrine ir istorine prasme yra viena įdomiausių bažnyčių Lietuvoje. Pastatytas dar 1622 m. po dvarininko Skrulskio piligriminės kelionės, tad manoma, kad Skarulių bažnyčios idėja parvežta būtent iš Jeruzalės. Tiksli vieta čia
  43. Siesikų pilis. Siesikų ežero krante XVI a. pradžioje pastatytas pilis iki šiol išlieka vienu iš ankstyviausių ir mistiškiausių renesansinių statinių Lietuvoje. Pirmasis pilies aukštas yra restauruotas, o antrajame atliekami tyrimai ir restauravimo darbai, tačiau lankytojai įleidžiami į abu aukštus ir turi galimybę susipažinti su autentiška sienine tapyba, architektūriniais sprendimais. Tiksli vieta čia
  44. Ukmergės piliakalnis. Skrybėlės formos Ukmergės piliakalnis yra įsikūręs slėnio pakraštyje, tad nuo jo atsiveria puikus Ukmergės miesto panoramos vaizdas į visas puses. Tiksli vieta čia
  45. Akmuo Mokas . Šventosios upės krante, netoli Sukinių kaimo, pūpso toteminis ir mitologinis akmuo - Mokas - vienas didžiausių riedulių Lietuvoje, o šalia jo yra stambi jo nuoskala - „Moko sūnus“. Tai valstybės saugomas geologinis gamtos paminklas, senovėje, manoma, buvęs lietuvių alkaviete, kurioje vykdavo pagoniškos apeigos. Tiksli vieta čia. 
  46. Siesarties vandens malūnas. Tai didžiausias išlikęs malūnas Rytų Lietuvoje, pastatytas dar XX a. pradžioje. Malūnas yra varomas vandeniu, o jį supa įspūdingo grožio kraštovaizdis. Tiksli vieta čia
  47. Šešuolėlių dvaras. Nors Šešuolėlių dvaras mena ir Radvilų didikų giminės valdymą, dabartinį vaizdą dvaro sodyba įgijo, valdant Petrui Povilui Končiui, kuris XX a. pr. perstatė raudonų plytų moderno stiliaus prabangius rūmus, ūkinius pastatus. Dvaro parką suprojektavo garsūs prancūzų kraštovaizdžio architektai, tad parke įspūdinga gamta – veši vietinės ir atvežtinės medžių rūšys, o parką supa net trys nuostabūs tvenkiniai. Tiksli vieta čia
  48. Liesėnų piliakalnis. Liesėnų piliakalnis, dar minimas Bendrių bei Videniškių pavadinimais, įrengtas atskiroje kalvoje. Nuo piliakalnio aikštelės atsiveria nuostabus Molėtų krašto kraštovaizdis. Tiksli vieta čia.
  49. Molėtų astronomijos observatorija. Astronomijos observatorijoje astronominius stebėjimus gali atlikti visi norintys Lietuvos ir užsienio valstybių astronomai, aukštųjų mokyklų studentai, o lankytojai apsilankyti organizuojamose dieninėse bei naktinėse ekskursijose. Įspūdinga ne tik pati observatorija, bet ir visa teritorija: ant observatorijos pietinės sienos įrengtas Saulės laikrodis, šalia teleskopų bokštų yra šventųjų mitologinių akmenų rinkinys, o ant Kapelių kalvos - įsikūręs Etnokosmologijos muziejus. Tiksli vieta čia
  50. Mindūnų apžvalgos bokštas. Mindūnų apžvalgos bokštas – antras aukščiausias apžvalgos bokštas Lietuvoje (36 m.). Sraigtiniais laiptais pakilus į bokšto apžvalgos aikštelę atsiveria kvapą gniaužiantys Siesarčio hidrografinio draustinio ir Aukštaitijos Lakajų kraštovaizdžio draustinio vaizdai. Tiksli vieta čia.
  51. Labanoro miestelis. Labanoro miestelis – Labanoro regioninio parko ir visos Labanoro girios centras. Miestelyje keliautojų traukos objektų yra ne vienas, tarp kurių ir Labanoro regioninio parko lankytojų centras, medinė Labanoro bažnyčią bei nuo XIX a. išlikusią varpinę, kurioje yra įrengtas bažnyčios muziejus. Tiksli vieta čia
  52. Šuminų etnografinis kaimas. Baluošo ežero pusiasalyje esanti Šuminų gyvenvietė unikali, nes pastatai (pirkios, svirnai, tvartai, pirtys) pastatyti vien iš pušinių rąstų. Šuminų kaimas garsėja tuo, kad čia buvo filmuojamas garsusis Lietuvos kino studijos filmas „Tadas Blinda“. Tiksli vieta čia. 
  53. Palūšės bažnyčia. Gamtos apsuptyje pastatyta Palūšės Šv. Juozapo medinė bažnyčia lankytojus stebina išskirtiniais - vienas su kitu besijungiančių ežerų ir upių - vaizdais. Bažnyčia pastatyta be geležinių vinių naudojant tik kirvį, o aštuoniakampė varpinė (vienintelė tokia Lietuvoje) primena senovinių medinių pilių apžvalgos bokštus. Tiksli vieta čia
  54. Seredžiaus piliakalnis. Nemuno ir Dubysos upių santakoje įsikūrusio Seredžiaus miestelio puošmena - didingas piliakalnis, dar vadinamas Palemono kalnu. Istorinių šaltinių duomenimis ant Palemono kalno stovėjo medinė Pieštvės pilis, atlikusi svarbų vaidmenį karuose su kryžiuočių ordinu. Tiksli vieta čia
  55. Raudondvario dvaras. Dešiniajame Nevėžio upės krante esantis Raudondvario dvaras - tikras architektūros ansamblis. Jį sudaro įspūdingi XVII a. pirmosios pusės renesanso pilies rūmai, šiaurinė ir pietinė oficinos, oranžerija, liokajaus ir ūkvedžio namai, arklidės, šiaurinis ir pietinis svirnai, ledainė ir erdvus parkas. Tiksli vieta čia
  56. Pogrindžio spaustuvė „ab“. Tai vienintelė pagrindinių leidinių slėptuvė Lietuvoje, kurios jos gyvavimo laikotarpiu neaptiko sovietų saugumo padaliniai. Spaustuvė yra įtraukta į tarptautinį istoriškai vertingų šaltojo karo įrenginių ir vietovių sąrašą, o šiandieną čia įkurtas Vytauto Didžiojo karo muziejaus padalinys. Tiksli vieta čia
  57. Kauno pilis. Tai seniausia mūrinė pilis Lietuvoje, pastatyta Nemuno ir Neries upių santakoje dar XIV a. kryžiuočių antpuoliams atremti. Šiandieną šiame gotikiniame gynybinės paskirties statinyje veikia Kauno miesto muziejaus padalinys, o teritorijoje kasmet vyksta įvairūs kultūriniai miesto renginiai. Tiksli vieta čia.
  58. Vienybės aikštė Kaune. Tai išskirtinių Lietuvos asmenybių - K. Donelaičio ir S. Daukanto - gatvių sankirtoje esanti erdvi aikštė. Ši aikštė yra sulaukusi tarptautinio pripažinimo ir laimėjusi „iF Design“ apdovanojimą architektūros kategorijoje. Tiksli vieta čia.
  59. Lietuvos aviacijos muziejus. Lietuvos aviacijos muziejus įsteigtas 1990 m. S. Dariaus ir S. Girėno aerodromo teritorijoje. Muziejaus kolekcijoje yra beveik 20 tūkstančių eksponatų (tarp jų per 40 skraidymo aparatų), o populiariausias jų - skraidymams tinkanti natūralaus dydžio legendinės „Lituanicos“ kopija. Tiksli vieta čia.
  60. Kadagių slėnis. Tai Kauno marių regioniniame parke esantis net 5 ha ploto savaiminės kilmės paprastaisiais kadagiais apaugęs Kauno marių šlaitas. Slėnio viršutinėje dalyje yra įrengtas 1,3 km pažintinis pėsčiųjų takas, nuo kurio matyti įspūdingi Nemuno, Dabintos salos, išskirtinių atodangų vaizdai. Tiksli vieta čia
  61. Pažaislio vienuolynas. XVII-XVIII a. pastatyto vienuolyno ansamblis yra vienas gražiausių brandžiojo baroko statinių Šiaurės ir Rytų Europoje. Vienuolynas garsėja įspūdingu bažnyčios fasadu ir centriniu šešiakampiu bažnyčios planu, taip pat rengiamomis ekskursijomis, kurių metu gidas pasakoja istorijas apie vienuolyno požemius. Tiksli vieta čia.
  62. Čiobiškio urvas. Čiobiškio urvas yra miško tankmėje Rynos upeliuko išplautos griovos šlaite. Beveik 10 m. gylio urvas kadaise tarnavo kaip puiki slėptuvė - vietiniai čia slapstėsi nuo šaukimo į kariuomenę. Tiksli vieta čia
  63. Budelių piliakalnis. Nuo Budelių (Skarbo) piliakalnio atsiveria įspūdingo grožio vaizdai į Neries upę, jos vingį ir apylinkes. Pasak legendos, seniau prieš vidurnaktį ant piliakalnio degdavusi ugnelė, o piliakalnio viduje netgi yra paslėptas užburtas lobis. Tiksli vieta čia
  64. Žiežmarių sinagoga. Sinagoga - unikalus istorinis paminklas, XIX a. viduryje suręstas iš sienojų. Anksčiau veikusi ne tik kaip maldos, bet ir mokymo bei bendruomenės namai, šiandieną taip pat naudojama gyventojų švietimo, kultūros, ir turizmo poreikiams bei visuomeninei veiklai. Tiksli vieta čia
  65. Kernavės piliakalniai. Neries slėnio dešiniajame krante esantį Kernavės archeologinių paminklų kompleksą sudaro 5 piliakalniai - Mindaugo Sostas, Aukuro, Lizdeikos ir Pilies kalnai bei Kriveikiškio piliakalnis, kurie yra įtraukti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Tiksli vieta čia.
  66. Jurkiškio upelio pažintinis takas. Jurkiškio upelis yra vienas įdomiausių ir įspūdingiausių Asvejos regioninio parko gamtos objektų, kuris būdamas tik 1,2 km ilgio „nukrenta“ apie 12 metrų žemyn, todėl upės vaga yra nusėta rieduliais. Pažintinis takas lankytojams leidžia pamatyti išskirtinius kanjoninio slėnio vaizdus - sraunią ir vingiuotą upę, primenančią kalnų upokšnį. Tiksli vieta čia.
  67. Europos geografinis centras. Europos geografinio centro vietą dar 1989 m. nustatė Prancūzijos nacionalinio geografijos instituto mokslininkai. Įvairios institucijos, norėdamos pažymėti šią vietą, Europos geografinį centrą paženklino skulptoriaus Gedimino Jokūbonio sukurtu paminklu. Tiksli vieta čia.
  68. Dubingių piliakalnis ir piliavietė. Dubingių piliavietė, esanti Asvejos regioniniame parke, Asvejos ežero pusiasalyje, yra įspūdingo dydžio kalva, paskelbta Lietuvos kultūros paminklu ir įtraukta į archeologinių vietų sąrašą. Nuo 2012 m. čia eksponuojami išlikę Radvilų rūmų fragmentai bei buvusios evangelikų reformatų bažnyčios vieta su Radvilų laidojimo panteonu. Tiksli vieta čia.
  69. Kačėniškės piliakalnis. Tai vakariniame Mergežerio krante esanti 0,5 km ilgio kalva, kurios vienas šlaitas baigiasi ties ežeru, o kitas – ties žemapelke, kuria iki piliakalnio aikštelės nuvingiuoja pažintinis takas. Nuo piliakalnio viršūnės atsiveria nuostabi panorama į ežerą ir į kitame krante esančias Švenčionių aukštumos kalvas. Tiksli vieta čia
  70. Paliesiaus dvaras. Pirmieji šio klasicistinio stiliaus dvaro savininkai - Tyzenhauzai - dvaro teritorijoje įkūrė koplyčią, kumetyną, arklidę, ledainę, pirtį bei turtingą biblioteką. Šiandieną Paliesiaus dvaras pasižymi unikalumu - puoselėja kultūrinį, socialinį bei aplinkos tvarumą, kartu dvaro teritorijoje kuria sveikatingumo erdvę, pritaikytą poilsiui ir fizinei veiklai. Tiksli vieta čia